Artėja medinės architektūros aukso amžius?
Medis dabar madingas – ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Kokie jų pliusai ir minusai?
Medis – ilgaamžiška, atspari, natūrali ir ekologiška medžiaga
Medis – viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600–700 metų. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Skandinavijoje nuo seno statomi mediniai karkasiniai namai taip pat įrodo, kad gerėjančios statybinės medžiagos, modernios tendencijos ir sprendimai leidžia rasti mūrui lygiavertį pakaitalą tvirtumo atžvilgiu.
Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Šilumos išsiplėtimas palyginti toks mažas, kad jokios įtakos konstrukcijoms neturi.
Medis – puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, – tai drėgmė. Svarbiausia statant medinius namus – tinkamai apdirbti medieną.
Rąstiniai namai: paprastumas, šiluma, ilgaamžiškumas
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus – pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Mediniame name per dieną įšildyti rąstai išlaiko šilumą, o atvėsus, susikaupus drėgmei ją per save išgarina - taip palaikomas šilumos ir drėgmės santykis.
Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos – tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius. Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero – esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs. Šios dienos statybinių medžiagų įvairovė bei statytojų kompetencija ir išmonė leidžia rąstinį namą įrengti labai moderniai - bet tai turi atlikti žmonės, turintys patirties ir kompetencijos darbe su rąstais, kitaip gali kilti daug problemų.
Kaip pasirinkti tinkamą medieną?
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga – pušų arba eglių – mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis. Tinkamai išdžiovinta mediena 2 kartus mažiau „sėda“, atlaiko didesnes apkrovas, yra gražesnio estetinio vaizdo.
Kokie turi būti rąstai?
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį. Tačiau profesionalai tvirtina, kad svarbiausias faktorius - kaip atliktas surentimas, kaip atlikti darbai, kokios naudojamos medžiagos.
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos. Tačiau kvalifikuoti meistrai statybų metu gali taikyti daug įvairių detalių tvirtinimo ar mazgų formavimo niuansų.
Pamatai
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas – pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis – tarsi gyvas organizmas – gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinys statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus. Tik, kaip sako „UAB Tekmega“ direktorius Darius Sudvojus, kadangi rąstiniai sienojai yra lengvesni už mūro sienas, tai jiems pakanka polinių pamatų.
Šiluminės savybės
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Specialistų teigimu, šiam veiksniui turi įtakos rąstų kvėpavimo, šiluminės talpos ir drėgmės absorbavimo savybės.
Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Tačiau šis procesas gali būti ir atvirkštinis – ore esant per mažai drėgmės, medinė siena ją papildo.
Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba – pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje. Tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę.
Plyšių atsiradimo galimybė
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Be to, svarbu numatyti platų šlaitinio stogo karnizą ir numatyti, kad pamatai neišsikištų iš sienos plokštumos.
Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų. Standžios konstrukcijos plytos ar gipskartonio pertvaros gali būti rąsto pakibimo ar plyšių atsiradimo priežastimi.
Rąstiniai namai
Privalumai
• Gera garso izoliacija dėl storų, kietų sienų.
• Sveika gyvenamoji aplinka (drėgna atmosfera, mažai statinių dulkių).
• Ilgaamžiškumas (iki 3 kartų didesnis nei karkasinių ar skydinių namų).
Trūkumai
• Būtina tinkamai apdirbti medieną, kitaip gali pradėti pūti, deformuotis.
• Būtina medieną prižiūrėti (impregnuoti) dažniau
• Sudėtingesnis vidaus įrengimas dėl namo sėdimo
Skydiniai namai – ypač greitai statomi ir ekonomiški
Skydinius namus galima pastatyti greitai, jeigu dirba profesionalai.
Skydiniai namai – tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas – gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Darbininkams telieka viską sumontuoti ant pamatų.
Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų. 150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo. Taip pat svarbu ir tai, ar gaminami tik pagrindiniai konstrukciniai elementai (sienų, perdangų, stogo), ar jie bus su išorės apdaila, jau sumontuotais langais ir durimis, elektros instaliacija ir kt.
Tai greita statyba – darbai statybvietėje trunka 3 – 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus. Be to, kol namo elementai gaminami gamykloje, galima įrengti pamatus, atvesti komunikacinius vamzdynus ir atlikti kitus darbus, taip taupant laiką.
Tai ypač ekonomiškas ir ekologiškas sprendimas, nes konstrukcijos gaminamos iš atsinaujinančių medžiagų, greitai, nežalojant aplinkos, o rezultatas gana patvarus.
Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai – vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku. Oro sąlygos mažai įtakoja ir tokio namo montavimą - gana trumpas darbų statybvietėje laikas leidžia lengviau prisitaikyti prie oro.
Dar vienas svarbus aspektas – statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos. Teisingai suplanavus namo elementų (skydų) atvežimą į montavimo vietą ir suderinus tai su montavimo darbais, galima išvengti skydų iškrovimo statybos vietoje, o juos montuoti imant tiesiai iš iš transporto priemonės.
Jeigu pasirinksite individualų skydinių namų projektą, namo kaina išaugs.
Didžiausi trūkumai: ypatingas dėmesys pamatams ir mažesnės išplanavimo galimybės
Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1–1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti. Kitaip nei įprasti karkasiniai, skydiniai namai mažiau elastingi: sukabintos masyvios plokštės dėl pamatų plėtimosi ar netinkamai atliktų montavimo darbų gali įtrūkti ir net skilti pusiau.
Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija – į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas. Taigi tarp pamatų ir skydų turi būti labai kokybiška hidroizoliacija, nes drėgni pamatai lengviau įšąla, be to, drėgmė gali kilti aukštyn – per visą sieną iki pat stogo.
Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų – gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau. Bet kuriuo atveju, nuo to, kaip kokybiškai ir tiksliai bus suprojektuotas statinys, priklauso tolesnė projekto įgyvendinimo sėkmė, ypač nuo gamybos ir montavimo darbų tiesiogiai priklausantis namo sandarumas.
Skydiniai namai
Privalumai
• Galimybė statybos darbus atlikti ir šaltuoju metų laiku.
• Namas greitai pastatomas.
• Sumontuojamas jau su daline apdaila.
• Puikūs medinio surenkamo namo eksploataciniai rodikliai (energijos taupymas, ekologiškumas).
• Technologija sudaro sąlygas sukurti idealiai lygius grindų, sienų ir lubų paviršius, todėl lengviau atlikti kokybišką patalpų apdailą.
Trūkumai
• Didelį dėmesį reikia skirti montavimo darbų kokybei, nuo kurios priklauso sandarumas
• Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1–1,2 metro). Netinkamai išliejus gali skilti sienos.
• Mažai galimybių rinktis individualų planavimą. Už originalų projektą tektų mokėti daugiau.
Karkasiniai namai – įvairioms klimato zonoms
Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija – mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Medinį namo karkasą galima montuoti ir esant žemai temperatūrai.
Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150–200 metų. Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos – taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos). Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje pagal karkasinę konstrukciją jau keliasdešimt metų statomi sodo nameliai, bet pradeda populiarėti ir gyvenamieji namai.
Šilumos efektyvumas: plonoms sienoms svarbiausia sandarumas
Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, esą jei siena plona, namas prastai išlaiko šilumą. Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis – 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2–3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą. Šiuo atveju svarbiausia – karkasinio namo sandarumas, nuo kurio priklauso šilumos nuostoliai.
Šiluma iš patalpų dingsta nuo šildymo prietaisų kildama į viršų – taip prie atitvarinių konstrukcijų – lubų, langų, sienų – susidaro didelis slėgis. Per mažiausią nesandarų plyšelį šiltas oras pradedamas traukti į išorę, o tuo pat metu apatinėje patalpos dalyje oras išretėjai ir pro nesandarias grindis, duris ar langus įsiurbiama šalto oro, kurį vėl reikia šildyti. Šį energijos nuostolį galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą. JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus: buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga. Rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau, todėl tokia investicija neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau investuoti į namo konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko didelę dalį iš patalpų išeinančios šilumos.
Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Per šiltinamąją medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pasirinkus pakankamai sandarią šiltinimo medžiagą, oro cirkuliaciją per atitvarus galima gerokai sumažinti – kartu sumažėja šildymo (žiemą) ir vėsinimo (vasarą) išlaidos.
Karkasinių namų konstrukcija
Kadangi tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybinės medžiagos vienu metu turi atlikti kelias funkcijas (išlaikyti konstrukcijas, izoliuoti šilumą ir garsą), tai lemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas – masyvus, o statybos laikas – santykinai ilgas. Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Kiekvienas elementas turi savo užduotį ir atitinkamas savybes: viena medžiaga užtikrina minimalaus storio konstrukcijos tvirtumą, kita efektyviai sulaiko šilumą, trečia patikimai izoliuoja nuo drėgmės, ketvirta apsaugo nuo triukšmo.
Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1–2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Taip pat vienas iš privalumų, skirtingai nei statant skydinius namus, – lankstumas įgyvendinant įvairius architektūrinius poreikius.
Vienas galimų tokių namų trūkumų – akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Užpildas nulemia garso izoliaciją. Dažnai problemų kyla dėl perdangų: jeigu namas dviejų aukštų, žmonės gali pradėti skųstis girdimais garsais, pavyzdžiui, žingsniais antrame aukšte.
Ši problema išsprendžiama pasirenkant pakankamai tvirtą medinę perdangą, ant kurios vėliau išliejamos betoninės grindys, karkasiniu principu galima įrengti nors ir 5 aukštų namą, tiesiog tradiciškai ši konstrukcija siejama su 1–2 aukštų namais.
Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai neretai konstrukcijai renkasi spygliuočius dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena elastiškesnė, pušies – trapesnė, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia medieną tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio. Medis laikui bėgant deformuojasi, bet tinkamai įrengus konstrukcijas, apdaila paprastai nesideformuoja.
Skydinio namo kaina su daline apdaila, nepriskaičiuojant pamatų įrengimo, dažymo darbų, gali siekti netgi maždaug nuo 800 iki 1,5 tūkst. Lt už 1 kv. metrą ir daugiau. Karkasą galima sumontuoti per kelias savaites. Svarbu paminėti, kad statant karkasinį namą būtina pasirinkti tinkamas oro sąlygas: kadangi konstrukcijos montuojamos statybvietėje, medį gali paveikti drėgmė ir šaltis. Nusprendus statytis karkasinį namą, negalima jo palikti porai metų pastovėti be langų ir durų, nes jis to neišlaikytų. Taigi būtina iš anksto suplanuoti statybos darbus ir sukaupti joms lėšų.
Karkaso įrengimo etapai
Karkasą iki stogo sudaro 3 dalys – apatinė sija, einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Sutvirtinus sienų konstrukciją, pradedamas statyti stogas.
Tarp pamato ir apatinės sijos visu perimetru per sienos plotį dedama guminė tarpinė, kuri apsaugo nuo drėgmės ir užtikrina sandarumą.
Vėliau pradedami tvirtinti karkaso (jam labiau tinka kalibruota mediena) elementai, kurie išdėstomi maždaug kas 60 cm. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais. Kampuose ir kitose pagal statybos projektą reikalingose vietose naudojami storesni medienos tašai.
Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 1,95 m iki 2,45 m, priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug bus pertvarų. Jeigu namas vieno aukšto, reikia atsižvelgti ir į būsimo stogo konstrukcijas.
Nusprendus statytis karkasinį namą, negalima jo palikti porą metų stovėti be langų ir durų, nes karkasą neišvengiamai paveiks prastos oro sąlygos.
Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio, OSB plokštės) – jos suteikia sienoms standumo ir stabilumo. Parenkant plokštės storį reikia atsižvelgti į karkasą: jeigu šis platus, galima naudoti plonesnes plokštes.
Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos šiltinamosios ir izoliuojamosios medžiagos. Iš mineralinės, akmens vatos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama plėvelė, kuri apsaugo nuo vandens garų (šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas). Siena užbaigiama jau minėtomis apdailos plokštėmis, kai kuriais atvejais jos kombinuojamos. Taip iš skirtingų medžiagų suformavus kelis sluoksnius namo sienos praleidžia mažiau šilumos.
Vėliau namo išorė tinkuojama arba tvirtinamos apdailos medžiagos.
Mediniai karkasiniai namai
Privalumai
• Mažas konstrukcijų svoris (karkasiniai namai 5–6 kartus lengvesni už mūrinius).
• Palyginti trumpos statybos.
• Lengvai prieinamos medžiagos.
• Galimybė lengviau išreikšti architektūrinius pageidavimus (konstruoti individualios formos ir vidinio planavimo namą).
• Nereikalingi didieji statybų mechanizmai.
• Vidaus komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija, šildymo sistema) paslėptos sienų viduje.
• Lengviau modernizuoti.
• Geras kainos ir kokybės santykis.
• Ekologiškos, atsinaujinančios medžiagos.
Trūkumai
• Mažesnis atsparuma vėtroms, uraganams.
• Statant būtina pasirinkti geras oro sąlygas, nes konstrukcijos montuojamos statybvietėje, todėl medį gali paveikti drėgmė ir šaltis.
• Svarbu namą įrengti ypač sandarų, kitaip galima patirti daug šilumos nuostolių ir bus prasta garso izoliacija.
Specialisto komentaras
Medinių namų statybos įmonės „Rembilda“ komercijos direktorius Valentinas Širvinskas
„Prieš keliant argumentus „už“ ar „prieš“ kurią nors statybos sistemą – medinius ar mūrinius namus, pirmiausia galima atkreipti dėmesį į tai, kas lemia visos gyvenamosios aplinkos (ne tik namo) kokybę bei vertę per visą jos gyvavimo ciklą. Medinė statyba individualaus būsto sektoriuje pasižymi itin aukštu efektyvumo lygiu. Čia puikiai tinka principas „mažiau yra daugiau“. Galbūt nederėtų į pirmas gretas pagal svarbumą kelti pastato meninės vertės, energetinio efektyvumo ar žemės sklypo rinkos vertės, juk lygiai taip pat svarbu yra ir sveikata, ilgaamžiškumas, adaptacija. Vertinkime visumą. Jeigu turėtume omenyje estetiką, tradicijas, mokslo inovacijas bei atsižvelgtume į statybos sistemos draugiškumą aplinkai, tuomet ir atsiskleistų medinės statybos privalumai.
Problema ta, kad daugelyje šalių pagal vietinį statybos reglamentą šiai pastatų kategorijai keliami tik minimalūs kokybės reikalavimai ir jeigu valstybė papildomai neremia „žaliųjų inovacijų“, tuomet kyla rūpesčių dėl piliečių apsisprendimo ir pasirinkimo.
Žinoma, vyksta ir neišvengiami reiškiniai: šiuolaikinis mokslas stebi ir toliau bando kopijuoti procesus, esančius gyvojoje gamtoje, ir taikyti juos įvairiose srityse. Gausybė požymių liudija apie artėjančias esmines permainas mokslo ir inovacijų srityje. Tai neišvengiamai palies ir individualią statybą. Žvelgiant šiek tiek į ateitį, į tendencijas, galima būtų nuspėti, kad vyks natūrali atranka ir labiau efektyvios sistemos pamažu ims dominuoti. Stebint, kaip klostosi scenarijus, norėtųsi teigti, kad neišvengiamai artėja medinės statybos ir architektūros aukso amžius.“
Natūralios stogo dangos
Stogo dangos pastaruoju metu varijuoja labai įvairiai – pagal poreikius ir gyvenimo būdą. Plačiau naudojamas šiferis, banguoti pluoštinio cemento lakštai be asbesto, ėmė rastis ir plieninių, varinių dangų. Tačiau statydami namus iš atsinaujinančių medžiagų žmonės neretai pradeda žvalgytis į natūralias stogo dangas, kurių populiariausios čerpės. Jos gali būti keraminės, degto molio arba medinės – menančios kelių šimtų metų architektūros ir stogų klojimo praeitį. Nuo senų laikų miestuose čerpėmis dengti šlaitiniai stogai buvo laikomi pasiturinčių miestelėnų pasididžiavimu. Dar ir dabar kokybiški ir aplinkos poveikiui atsparūs čerpių šlaitiniai stogai laikomi ilgaamžiais ir estetiškais.
Dar viena kiek mažiau žinoma medžiaga – skalūnai. Tai natūrali medžiaga, už kurią tenka dėkoti milijonus metų trukusiems gamtos procesams. Skalūnas jau šimtmečius aplinkai nekenksmingu būdu išgaunamas ir apdirbamas be jokių priedų. Skalūnas buvo ir yra vertinamas kaip stogų ir fasadų medžiaga. Ištisos architektų ir stogdengių kartos iš skalūno kuria statybos stilių, meno kūrinius, tradiciją ir kultūrą.
Lietuvoje tampa priimtinesni nendrių ir šiaudiniai stogai. Jie gali suteikti neprilygstamą žavesį gyvenamiesiems namams, vasarnamiams, pavėsinėms, pirtelėms ar bet kuriam kitam pastatui kaimo, miesto ar priemiesčio teritorijoje. Nendrės ir šiaudai puikiai laiko šilumą, yra ilgaamžiški (laiko iki 50 metų), tačiau yra neatsparūs liepsnai: užsiliepsnoję gali akimirksniu supleškėti su visu namu. Tiesa, nendres ir šiaudus galima impregnuoti chemikalais, apsaugančiais nuo ugnies, tačiau pasirinkę natūralią dangą turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį į apsaugą nuo ugnies.
Alesia Paškevičienė
